pavaduoti


pavaduoti
pavadúoti tr.; M 1. LL294, L, Rtr, ŠT352, SkŽ66, laikinai eiti kieno pareigas, dirbti už ką: Jis pavadãvo mane darbe 168. Direktorių pavadúoti 1. Nėra, kas juos pavadúotų NdŽ. Padirbėti už ką, pavaduoti ŠT49. Išvažiavo sergantį pavadúot Jrb. Tada jis mum abu pavadãvo Krs. Seselė nuėjo ten už mane pavadúot Mšk. Reiks anksti kelti ir vėlai gulti, anyta nuo darbo reiks pavaduoti LTR(Lzd). Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja I.Simon. Kunigaikščiui Vytautui jis buvo nepavaduojamas karys A.Vien. Tačiau jie, senieji, tikėjosi, kad mes neišklysime iš gimtosios padangės, kad mes juos pavaduosime V.Myk-Put. O jau senosios nusęs, jau nėr kam pavadúot Snt. Mergaitės mūsų pavaduoja mums visuose darbuose Sz. Duok, aš tamstą pavaduosiu, maišelį panešu BsMtI109(Sln). Dukrelė mano, lelijėlė mano, aš mislyjau – užauginsiu sau didelį uždavėlį, aš mislyjau – mano kojeles, rankeles pavadúosi JD1190. Liko tik dukrelė nors galvelei pavaduot ir širdelei suramint LTR(Alv). Kam vertos tos varlės (mergaitės), pavadúojamos (jaunos, nieko nedirbančios) Skr. | refl. Rtr, : Kokia ponia, rankelių gailis, bernu pasivaduoja! . Pasivadúojant dirbti NdŽ. 2. pakeisti, atstoti: Lietuviai … ėmė statyti pilis, skirtiesi kuningaikščius, kurių valdžia, pavadavusi pirmykščią kuninginę, paliko visatinu sietu lietuviškajai gentei A1884,6. Mokytoja turi pavadúoti jiems motiną NdŽ. Nė geriausi akulioriai akių nepavadúo[ja] Šts. Javų nederliaus metais neretai pavaduodavo tikrąją duoną . Nėra poilsio žemei – išeinančius turi pavaduoti jaunieji M.Katil. Rašyta kalba neatgamina garsinės kalbos taip tiksliai, kad ji galėtų pavaduoti tikrąją gyvąją kalbą, perteikti visą jos muzikalumą ir emocionalumą . Kadangi būdvardžiai kartais pavaduoja daiktavardžius, tai aišku, kad ir būdvardžių vardininko linksnis gali eiti sakinio veiksniu J.Balč. ^ Miške gimė, miške augo, atėjo piemens pavaduot (tvora) Grk. | refl. tr., intr. J: Vienas to maišo neparnešim – neškim abudu pasivadúodami Ėr. O ką pasivadúosi, kad ar va su šienu, padeda vežt Raščius Šmn. Eikite pasukt šitos rankenos pasivadúodami Db. Patelė, pasivaduodama su patinėliu, peri 4-5 kiaušinius Blv. Ir taip tęsiasi pasivaduojamas vyrų ir moterų giedojimas, nevarginąs giedotojų M.Katk. Jis ir pats sau buvo kažin koks mažas – tikras Mykoliukas. Tai ir nesistebėjo, kad visi juo, mažuoju, pasivaduoja Vaižg. Įvardis yra žodis, kuriuo pasivaduojame daiktavardį J.Jabl. Vardininku šauksmininko vietoje pasivaduojam kartais, kalbėdami ir su tokiu žmogum, kurį nuolat matom J.Jabl. 3. paremti: Mokėjau rusiškai, tai ir kitas [kaimynes] pavadavaũ (padėjau išaiškinti kalinių padėtį) PnmR. | refl.: Tėvai turi teisės pasivaduoti pedagogais specialistais S.Šalk. Daug kur iš pradžių gelbėjo tik paprasta nuovoka, o kur jos pritrūkdavo, stengtasi pasivaduoti gerais norais . \ vaduoti; atvaduoti; išvaduoti; pavaduoti; parvaduoti; pravaduoti; užvaduoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • pavaduoti — pavadúoti vksm. Pavadúoti dirèktorių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išmainyti — tr. 1. R ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ KBI24. Ir išmainiau seną vištą į jauną viščiuką Krtn. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną JD1540. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkeisti — apkeĩsti, apkeĩčia (àpkeičia), àpkeitė tr. 1. dėti vieną daiktą į kito vietą, apmainyti vietomis: Apkeĩsk tuodu aviliu J.Jabl. | refl.: Žodžiai dažnai apsikeičia savo prasmėmis rš. 2. pamainyti vieną daiktą kitu: Laumės apkeistą kūdikį [ji]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkeisti — atkeĩsti, atkeĩčia (àtkeičia Prn), àtkeitė tr. 1. pamainyti vieną daiktą kitu: Kad marškinių neàtkeičia, tada gangos iš nūdos J. 2. pavaduoti: Ligi pietų aš ganiau, po pietų mane atkeitė jis Skr. Valandėlę aš dirbsiu, o paskui atkeĩsi mane… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atmainyti — tr. 1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainysit Mrj. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu JV333. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį KrvD103. | refl. tr., intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstodyti — 1. intr. atsitraukti, atstoti: Nuog ugnės uodai atstõdo Rod. | refl.: Anos (mergaitės) nuo jo ir atsistodo GrvT138. 2. tr. atstoti, ką pavaduoti: Duoną blėkosa kepam – kopūstų lapai neatstõdo [blėkos] Rod. 3. refl. silpti: Gluzdai (protas)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstoti — 1. refl. Sut, BzF117, M, L, Š, LL284 atsikelti (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis: Guli in patalo; nei atsistoja, nei atsisėda Klt. Tas vaikinas jau vaikščioja, jau pradėjo atsistot Jrb. Net nuo pietų stalo jos atsistodavo alkanos I.Simon.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvaduoti — tr. Š, NdŽ; H, H172, Q163, R247,401, MŽ330,540, N, M, L 1. išlaisvinti, išgelbėti: Vytautas sukilo prieš vokiečius, atvadavo anksčiau jiems paduotus žemaičius A1883,108. Reikia atvaduot, kągi daris Kp. Kas ją (karalaitę) galėtų nuo smako… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškeisti — iškeĩsti, iškeĩčia (ìškeičia), ìškeitė tr. 1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Susitarė ant galo kalinius vieni antrims iškeisti S.Dauk. Nemokėjai išsaugoti jausmo, greit jį iškeitei ir išbarstei V.Mozūr. | refl. tr.: Nei vieną piktą žodį… …   Dictionary of the Lithuanian Language